© 2019 by ARCH ARTE

  • Black Instagram Icon

Architektūros terminų žodynėlis

ARCH ARTE

2019 12 30

Šiame žodynėlyje pateikiame dažniausiai pasitaikančius architektūrinius terminus ir jų paaiškinumus.

DAŽNIAUSIAI VARTOJAMŲ ARCHITEKTŪROS IR STATYBOS TERMINŲ ŽODYNĖLIS  Antstatas - pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto. Kai antstato plotas didesnis nei pusė aukšto ploto, jis yra laikomas aukštu;  Antresolė - viršutinėje aukšto dalyje įrengta patalpa, pusaukštis;  Antžeminis aukštas – pastato aukštas, kurio grindų paviršiaus altitudė yra aukščiau žemės paviršiaus vidutinės altitudės;  Atraminė sienutė – inžinerinis statinys, saugantis nuo griuvimo ar nušliaužimo už jos esantį gruntą;  Atriumas - namo vidaus patalpa su viršutiniu apšvietimu, kurios pagrindinė paskirtis yra namo vidaus natūralus apšvietimas. Atriumo aukštis neribojamas: jis gali būti iš visų ar kelių pusių apsuptas kitomis patalpomis, kurios gali būti apšviečiamos natūralia šviesa, sklindančia iš atriumo. Atriumas paprastai naudojamas poilsiui, žiemos sodui;  Atvira veranda - priestatas su stogu arba erdvė pastato tūryje, iš dviejų ar trijų pusių neatitverta nuo lauko, apdailinta pagal atviroms patalpoms nustatytus reikalavimus;  Aukštų skaičius - perdangų (tarp jų - ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės). Rūsiai, pusrūsiai, pastogės patalpos, antstatai prie pastato aukštų skaičiaus nepriskaičiuojami;  Balkonas - prieinama iš pastato vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie pastato laikančių konstrukcijų;  Bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius;  Bendrojo naudojimo patalpos - pastato patalpos, skirtos naudotis visiems ar keliems pastato savininkams arba naudotojams;  Detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas;  Dirbtinis apšvietimas - elektros techninių įrenginių skleidžiama šviesa matymo sąlygoms sudaryti: bendrasis dirbtinis apšvietimas (dirbtinių šviesos šaltinių, kiek galint tolygiau išdėstytų viršutinėje patalpų zonoje); vietinis apšvietimas (apšvietimas, kuris kartu su bendruoju apšvietimu, užtikrina reikiamą apšvietą darbo (vartojimo) vietoje; mišrus (bendrasis ir vietinis kartu);  Dvibutis gyvenamais namas - namas, susidedantis iš dviejų butų, turinčių įėjimus iš lauko ir išdėstytus skirtinguose aukštuose arba abiejuose aukštuose ir kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto tenka gyvenamosioms patalpoms (butams); (pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ seną redakciją ir naują redakciją dalyje dėl pusės ploto gyvenamosioms patalpoms)  Erkeris - išsikišusi iš fasado plokštumos patalpos dalis, kuri gali būti viename aukšte arba per kelis aukštus;  Galerija - ilgas balkonas prie išorinės arba vidinės pastato sienos, skirtas įeiti į kelis butus arba kitos paskirties patalpas; požeminis koridorius; koridorius erdvėje (ant estakados, santvarų ar sijų), jungiantis tam tikras pastato dalis arba pastatus;  Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Gyvenamieji pastatai skirstomi į vieno buto, dviejų butų ir daugiabučius namus;  Gyvenamosios patalpos - butai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namai; atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis;  Gyvenamojo pastato negyvenamosios patalpos - dviejų ir daugiau butų namuose kitai paskirčiai (parduotuvėms, paslaugų įmonėms, kontoroms ir pan.) naudojamos patalpos, kurios nekilnojamojo turto registre registruojamos atskiru turto vienetu;  Insoliacija - teritorijų, pastatų ir patalpų apšvita tiesioginiais saulės spinduliais;  Inžineriniai statiniai - bendrasis terminas, kuris apibrėžia susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, kanalus ir pan., taip pat visus kitus statinius, kurie nėra pastatai;  Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais;  Išilginis nuolydis - takų ar šaligatvių nuolydis, lygiagretus su pagrindine judėjimo kryptimi;  Išorinė nelaikančioji siena – išorinės ar vidinės sienos (pertvaros) laikančios tik nuosavą svorį;  Kambarys - patalpa, apribota perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m2 grindų ploto (kurioje galima pastatyti lovą), tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus. Prie kambarių priskiriami miegamieji, valgomieji, svetainės, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 m2 (kai kuriems gyvenamųjų pastatų tipams teisės aktais gali būti nustatytas kitoks minimalus kambario grindų plotas);  Laikinas statinys – statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinų statinių, kurių naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami;  Laikančiosios sienos – išorinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą;  Lodža - prieinama iš pastato (namo) vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos. Lodža nuo fasado plokštumos gali būti įtraukta į pastato vidų arba išsikišusi į lauką;  Mansarda – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų gali būti nuožulnios ir kurį (kurią) paprastai riboja pastato viršutinio aukšto perdanga, šlaitinis stogas ir išorės sienos;  Mezoninas - virš viršutinės pastato dalies įrengtas pusaukštis, turintis bendrą stogą su žemiau esančiu aukštu ir kurio plotas mažesnis už žemiau esančio aukšto plotą;  Mėgėjų sodo sklypas (sodo sklypas) – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas;  Natūralus apšvietimas - saulės šviesos paskirstymas reikiamoms matymo sąlygoms sudaryti: šoninis (pro langus sienose), viršutinis pro lublangius ar stoglangius, mišrus (šoninis ir viršutinis kartu);  Namo aukštis - aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausio šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško;  Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas. Į naudingąjį namo plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžų grindų plotas;  Namo sklypas – nuosavybės ar kita teise valdomas žemės sklypas su jame esančiais vieno ar dviejų butų gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais;  Namo techninė įranga - ventiliatoriai, siurbliai, vandens šildytuvai, vandens bakai ir pan.;  Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį;  Nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti;  Neypatingas statinys – statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams;  Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (apibrėžimas pagal Statybos įstatymą, manau neverta dėstyti detaliau ir lįsti į STR‘us);  Pagrindinis įėjimas - įėjimas, pro kurį į pastato vidų patenka dauguma žmonių;  Pagrindinis plotas - negyvenamųjų pastatų pagrindinei paskirčiai (gamybai, komercijai, mokymui ir pan.) naudojamų patalpų plotas;  Pandusas - nuožulnus judėjimo paviršius vertikaliems aukščių skirtumams įveikti;  Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Talpos skysčiams, dujoms, biralams laikyti nėra pastatai;  Pastato plotas brutto - visų aukštų, rūsio (pusrūsio) ir pastogės patalpų plotas, suskaičiuotas pagal sienų išorės matmenis;  Pastato (namo) aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). Jei aukšto grindys yra ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiausiai esančių grindų lygis;  Pastato energinio naudingumo sertifikavimas – teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas;  Pastogė (palėpė) - erdvė tarp pastato (namo) viršutinio aukšto perdangos, išorės sienų ir stogo. Pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios. Pastogės patalpos aukštis žemiausioje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m., o 3,5 m2 ar didesniame patalpos plote - ne mažesnis kaip 2,3 m;  Patalpa - pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas;  Patalpos plotas - horizontalus grindų plotas, matuojamas nuo sienų ir pertvarų apdailinto (jeigu apdailos nėra - nuo neapdailinto) paviršiaus. Prie patalpų ploto nepriskaičiuojami plotai: nišų, kurių aukštis žemesnis kaip 1,6 m., ir jose įrengtų spintų; pastogėse įrengtų patalpų plotai ir plotai po laiptais gyvenamosiose patalpose, kur aukštis nuo grindų iki lubų (laiptų apačios) mažesnis kaip 1,6 m; krosnių, židinių, viryklių (skaičiuojant ir vientiso su virykle garų rinktuvo aukštį), aukštesnių kaip 1,3 m; iki 1,5 m pločio angų plotai sienose ir pertvarose;  Pogrindis - nenaudojama erdvė po pastato pirmojo aukšto grindimis, kurios aukštis mažesnis kaip 1,8 m;  Portikas - atviras prieangis su kolonomis, laikančiomis frontoną;  Prieangis (tambūras) - nešildoma patalpa prie išorinių pastato durų, tarnaujanti šliuzu tarp lauko ir šiltų pastato patalpų;  Priestatas - prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje. Su negyvenamaisiais pastatais sublokuoti statiniai, kurie turi bent vieną bendrą sieną ir yra tos pačios paskirties, yra negyvenamojo pastato priestatai, nors juose ir nebūtų įėjimų iš vieno į kitą;  Prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos – statinio, žemės sklype esančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų prijungimo prie kitiems savininkams priklausančių inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, jeigu jos nenustatytos teritorijų planavimo dokumentuose;  Pastato energinis naudingumas – faktiškai arba pagal apytikrius skaičiavimus sunaudojamos energijos kiekis, reikalingas naudojant pastatą pagal paskirtį;  Projektiniai pasiūlymai – tai pasiūlymai, kurių tikslas išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas;  Pusrūsis (cokolinis aukštas) – pastato (namo) dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langai;  Rūsys - ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato (namo) dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra - pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus;  Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius;  Sklypo užstatymo tankis - pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu; (pagal teritoriju planavimo įstatymą)  Sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais);  Sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys;  Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. Terminas “statinys” apima pastatus (gyvenamuosius, pramoninius, komercinius, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kt.) ir inžinerinius statinius ar mišrios rūšies statinius (pastatus, sujungtus su inžineriniais statiniais), taip pat statinių priestatus ir anstatus bei jų dalis;  Statinio architektas – architektas, kuris yra konkretaus statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (arba) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas. Statinio architektu gali būti ir fizinių asmenų grupė;  Statinio architektūra – statinio, kaip meno kūrinio, vidaus erdvės ir išorės pavidalas, statinio dalių išdėstymas, jų formų meninė išraiška ir visų statinio elementų tarpusavio santykis;  Statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga;  Statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.);  Statinio naudojimo paskirtis – statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;  Statinio paprastasis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant;  Statinio priklausiniai – savarankiški pagrindiniam statiniui tarnauti skirti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, būdingų priklausiniams;  Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma;  Statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas parengti statinio projektą;  Statinio projekto dalis (projekto dalis) – projekto (bet kurio etapo) visumos dalis, kurioje pateikti tam tikros techninės srities ar inžinerinių sistemų ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų projektiniai sprendiniai;  Statinio projekto tvirtinimas – statytojo (užsakovo) pritarimas parengtam statinio projektui, įforminamas tvarkomuoju dokumentu – kai statytojas (užsakovas) yra juridinis asmuo, arba statytojo (užsakovo) žyma „tvirtinu“ ir parašu statinio projekte – kai statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo. Abiem atvejais nurodomi pagrindiniai šio statinio techniniai ir ekonominiai rodikliai, aplinkos ir kraštovaizdžio reikalavimai;  Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.);  Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;  Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę (pagal Statybos įstatymą)  Statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę; (pagal Statybos įstatymą)  Statinio techninis projektas (techninis projektas) – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas;  Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma;  Statinio projektavimo užduotis (arba techninė užduotis) – tai statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame nurodoma visa projekto rengimo paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą. Techninė užduotis yra neatskiriama projektavimo darbų rangos sutarties dalis. Techninės užduoties sudėtis priklauso nuo projektuojamo statinio naudojimo paskirties, statytojo pageidavimų ir projekto rūšies;  Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.);  Statinio remontas – statinio kapitalinis ar paprastasis remontas;  Statinio užimtas žemės plotas (užstatytas plotas) - statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma;  Statinių grupė – tame pačiame statybos sklype išdėstyti ne mažiau kaip du statiniai, susieti tarpusavyje naudojimo, paskirties ryšiais, taip pat šių statinių reikmėms skirti už statybos sklypo ribų esantys statiniai (tarp jų – inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos);  Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose;  Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose;  Statybiniai tyrinėjimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos), inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų ir statomų) ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai ir kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai;  Statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.  Statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) kitų statinių, išskyrus kelius ar gatves ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų. Statyba, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimą, už statybos linijos yra negalima;  Statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius statybos rangos sutarties, naudojant tik statytojo darbo jėgą;  Statybos pradžia – diena, kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti statybos darbus (vykdant darbus rangos būdu) arba kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti statybos darbus ūkio būdu;  Statybvietė – statinio statybos darbų vieta, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus ir gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis. Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis, ir statinys, kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje;  Statytojas (užsakovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai organizacijai);  Stoginė – inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato;  Sublokuoti namai - namai, turintys bendrą, gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną (sienas), kurios (kurių) šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus;  Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai;  “Šiltos” atitvaros - pastatų atitvaros, kurios turi jų statybos metu galiojusiais normatyviniais dokumentais nustatytą šilumos laidumą. Jei statinio statybos metu atitvarų norminis šilumos laidumas nebuvo nustatytas, “šiltomis” laikomos šildomų pastatų (patalpų) išorinės atitvaros;  Šilta patalpa - “šiltomis” atitvaromis apribotoje erdvėje esanti patalpa nepriklausomai nuo to, ar joje yra šildymo prietaisų, ar jų nėra;  Techninė specifikacija – projekto dokumentas, kuriame pateikiamos būtinos projekto sprendinių įgyvendinimo sąlygos; pateikiami statinio (ar jo dalies), inžinerinės sistemos, konstrukcijos, statybos produktų (gaminių ir medžiagų), ir technologinės įrangos, inžinerinės įrangos (įrenginių, gaminių), statybos ir montavimo darbų techniniai, kokybės, kiti reikalavimai, charakteristikos, rodikliai;  Terasa - atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie pastato;  Tipinis konstrukcinis elementas – statiniuose pasikartojantis konstrukcinis statybos produktų ir technologinių sprendinių derinys (sienų ir stogų detalės, kampai, parapetai ir kiti elementai);  Tipinis statinio projektas – statybos techniniuose reglamentuose nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami kartotinių statinių sprendiniai, visuma;  Topografinė geodezinė nuotrauka – sklypo brėžinys, kuriame tiksliai nurodomi sklype esantys pastatai, inžineriniai statiniai ir tinklai, želdiniai, gretimų sklypų situacija bei greta sklypo esančios komunikacijos. Pažymimi sklypo ribų matmenys, bei būdingų taškų altitudės;  Urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose;  Uždara veranda - priestatas su stogu arba besiribojanti su išore pastato patalpa su lengvomis “šaltomis” atitvaromis, tinkanti gyventi šiltu metų laiku;  Užstatymo aukštis – vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos vyraujantis pastatų aukštis;  Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu;  Užstatyta sklypo dalis (sklypo užstatymas) - sklype esančių statinių užimtų žemės plotų sumos santykis su visu sklypo plotu, išreikštas procentais;  Ūkininko sodyba – nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti;  Vidutinė žemės paviršiaus altitudė - visų namo kampų žemės paviršiaus altitudžių aritmetinis vidurkis;  Vienbutis gyvenamasis namas – vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas. Name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai. Namo patalpų sudėtis, jų matmenys, funkcinė priklausomybė bei išdėstymas nustatomas statytojo (užsakovo) techninėje užduotyje; (pagal STR 2.02.09:2005 „VIENBUČIAI IR DVIBUČIAI GYVENAMIEJI PASTATAI“ 10 p.)  Viešasis pastatas – viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas; įstaigos pastatas; didmeninės ir mažmeninės prekybos pastatas; oro uosto, geležinkelio, autobusų keleivių stoties pastatas; pramoginių renginių pastatas; švietimo ar gydymo ir slaugos įstaigos pastatas; maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatas;  Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai kartu su maitinimo šaltiniais, skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti;  Virtuvėlė - mažesnio nei 4 m2 ploto valgiui gaminti skirta niša kambaryje arba kitoje patalpoje.